Lt | Ru | En
Titulinis Apie mus Produkcija Kontaktai Rašykite mums

Titulinis

     Lietuvoje duona vartojama nuo pirmųjų mūsų eros amžių. Lietuviai jau nuo senų laikų mylėjo, gerbė duoną, ir net stebuklingų galių jai suteikdavo, ir kepdavo ją namuose - iš pradžių kelias dienas brandindavo drobule pridengtuose mediniuose kubiluose, saugodavo, formuodavo ir šaudavo į krosnį. O tada, po namus pasklisdavo nuostabiai gardus ruginės duonelės aromatas, sušaukdavęs visus šeimos narius prie stalo.

  

     Duona lydėdavo kalendorines ir šeimos apeigas - aukodavo ją dievams. Ji buvo gerovės, laimės, vaisingumo simbolis, magiška priemonė apsisaugoti nuo pikto. Duona - vienas svarbiausių maisto produktų. Dažniausiai kepama iš raugintos ar neraugintos ruginių arba kvietinių miltų tešlos. Pagrindinė sudedamoji dalis - grūdo produktai, aprūpinantys mūsų organizmą energija, angliavandeniais, skaidulomis, mineralinėmis medžiagomis.

Duona - tai niekada nenusibostanti ir niekuo nepakeičiamas maisto produktas.

 


Šventoji duona


Retai pas mus kvepėdavo ragaišis,
Retai nuo pečiaus dvelkė šiluma.
Todėl, kai duoną, būdavo, užmaišius
Į pečių malkas kraudavo mama, -

Tai mus, mažus, klupdydavo ant lovos.
Duonelė, ji sakydavo, šventa!
Ne veltui, pirmą kepalą pašovus,
Žegnodavo jį drebančia ranka.

O kai lig soties duonos prižiaumoji,
Tai ir į aslą nukrenta pluta.
Pamatęs tėvas šaukštu užsimoja:
- Pakelk, sūnau, duonelę!
Ji - šventa.

 
 

Justinas Marcinkevičius

UAB "Šultė ir Partneriai". © 2010 Visos teisės saugomos.